- zurzinti
- zùrzinti (-yti), -ina, -ino, zur̃zinti DūnŽ 1. tr. NdŽ birbinti, ūžinti: Zur̃zino [mašiną], įvažiavo šiaip taip Pvn. Koks nesutupėtas vaikis vis zùrzins girnas Krš. Dykas girnas zùrzina, džiaugias, kad lengviai sukas Skp. Girnas zùrzini, ir prapiestė vis pilna Prng. Šluosiu aslelę nedulkindana, suksiu girneles nezurzindama (d.) Švnč, LMD(Prng). 2. tr., intr. Ml menk. griežti. 3. intr. dainuoti, niūniuoti: Aš myliu, kai viena, zùrzyt ir zùrzyt Vlk. 4. refl. virkdytis, erzeliuoti: Sunku su vaikais zùrzinties: vis zurza, vis atmetę lūpą Krš. Vaikai nuėję zùrzinasi Krs. 5. intr. įkyriai kalbėti, zyzti: Įprato ir zùrzina: tai jam kojinių, tai batų reikia Snt. 6. tr. Ds, Sl malti: Kam gi čia zùrzini kviečius? Vžns. Malūnas toli, tai ir duonai namie zùrzina Lel. Jau antra diena zùrzini geldelę bėralo ir da vis nebaigi Dkk. 7. refl. NdŽ dykai ar nenaudingai leisti laiką, trintis, zulintis: Taip pirmą žiemą zurzinomės, bet vis dėlto šio to pramokome, šiek tiek prakutome LKXII263. \ zurzinti; apzurzinti; išzurzinti; pazurzinti; prizurzinti; suzurzinti
Dictionary of the Lithuanian Language.